Puodžius ir molis

Kiekvienas esame unikalus ir brangus Jam.  Nė vienas neturime būti atstumtas ir atmestas. Dievas kiekvieną siunčia į šį pasaulį su misija ir aprūpina jį reikalingais gebėjimais. Elena Keller, nors ir gimė sveiku kūdikiu, būdama pusantrų metų buvo kakirsta ligos nuo kurios apkurto ir apako. Bat ji įrodė esanti apdovanota, kad išmoko brailio rašto. Taip, Dievas ją apdovanojo ją reikalingais talentais, kad ji patapo aklųjų kovotoja. Istorija atskleidžia daugybę žmonių, kaip ji, kurie duoda žmonijai palankių įnašų savo entuziazmu, pasitikėjimu ir sunkiu darbu nepaisant savo neįgalumo, nes jie atsidavė Dievo planui ir bendradarbiauja su Jo malone. “Viešpatie, tu skiri mums gerovę, – nes juk tu atlikai dėl mūsų visus mūsų darbus” (Iz 26,12). Kai mes atiduodame savo gyvenimus į Jo rankas, visą mūsų vargą ir sumaištį, jis pakeičia kažkuo gražiu Sau ir kitiems!

Dievas myli ir gerbia kiekvieną, kurį yra suskūręs. Jis yra mūsų puodžius. KAip Jis apreiškę pranašui Jeremijui: “Kaip molis puodžiaus rankose, taip mano rankoje esate jūs” (Jer 18,6). Jis minko molį savo rankose su didžiule meile.

Kiekvienas esame unikalus ir brangus Jam.  Nė vienas neturime būti atstumtas ir atmestas. Dievas kiekvieną siunčia į šį pasaulį su misija ir aprūpina jį reikalingais gebėjimais. Elena Keller, nors ir gimė sveiku kūdikiu, būdama pusantrų metų buvo kakirsta ligos nuo kurios apkurto ir apako. Bat ji įrodė esanti apdovanota, kad išmoko brailio rašto. Taip, Dievas ją apdovanojo ją reikalingais talentais, kad ji patapo aklųjų kovotoja. Istorija atskleidžia daugybę žmonių, kaip ji, kurie duoda žmonijai palankių įnašų savo entuziazmu, pasitikėjimu ir sunkiu darbu nepaisant savo neįgalumo, nes jie atsidavė Dievo planui ir bendradarbiauja su Jo malone. “Viešpatie, tu skiri mums gerovę, – nes juk tu atlikai dėl mūsų visus mūsų darbus” (Iz 26,12). Kai mes atiduodame savo gyvenimus į Jo rankas, visą mūsų vargą ir sumaištį, jis pakeičia kažkuo gražiu Sau ir kitiems!

Kartą kelavau traukiniu (užsienyje) ir vagone buvo grupė kurčnebylių jaunuolių. Man buvo malonu stebėti kaip jie džiaugsmingai bendrauja tarpusavyje, netgi juokaują kūno kalba ir daug juokiasi! Dėkojau DIevui, kad Jis suteikė jiems džiaugsmo dvasią ir pasitenkinimą, kurio mums dažnai trūksta.

Mes turime pripažinti visų dovanų ir palaiminimų Davėją. Kaip sako šv, PAulius: “Dievo malone esu, kas esu” (1Kor 15,10).“Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojiesi, lyg nebūtum gavęs” (1Kor 4,7).

Mary Pereira