FROM PAGANISM TO CHRISTIANITY

Dievas yra mus mylintis Tėvas. Pagal amžinąjį Dievo planą mes turėtume gyventi savo gyvenimus Jame, kuris yra Meilė, Šviesa ir Tiesa. Vien tik Jame glūdi viltis ir tikrumas dėl ateities, bei amžinojo gyvenimo garantas. „Dar mes žinome, kad Dievo Sūnus yra atėjęs ir suteikęs mums nuovokos, kad pažintume Tikrąjį. Ir mes esame Tikrajame – jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Šitas yra tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas“ (1 Jn 5,20). Neturėtume atitolti nuo Dievo gyvenimo  kad „neaptemtų mūsų protavimas, netaptume kietaširdžiais ir nepažįstantys tiesos“(plg. Ef 4, 18). Šv. Paulius aprašo kokių susilaukiame pasekmių, kuomet gyvename savo gyvenimus, būdami nepriklausomi nuo Dievo: „Jie visiškai išglebo ir pasidavė juslingumui, godžiai ieškodami visokių netyrų pasitenkinimų“. (Ef 4, 19). Tai yra pagonybė. Šv. Paulius primena efeziečiams: „Jūs gi ne šito išmokote apie Kristų!“ (Ef 4, 20).

Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus auka – F. Floris (WGoA)

Taip, yra didelis skirtumas tarp pagonybės ir krikščionybės. Mes, krikščionys, žinome tiesą, kad visi esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą, Dievo,  kuris yra Meilė, Tiesa, Kilnumas, Gerumas, Nuolankumas, Tyrumas ir panašiai. Pagonybė atstovauja viskam, kas yra priešinga. Ar aš mąstau pagal tai, ką sako Dievas, ar pagal tai ką sako pagonių pasaulis? Kai tikime tuo, ką sako Dievas, mes gyvename Tikėjimu. Šiandien mūsų mąstymas yra daug labiau sekuliarizuotas, todėl natūraliai vystosi tendencija maištauti ir priešintis, neigiant viską, ką sako Dievas. Mums reikia smarkiai pakeisti savo požiūrius, jausmus ir įsitikinimus, kad paliktume pagonybę ir taptume panašūs į Dievą pagal jo paveikslą. Kad galėtume taip pasikeisti, turime sekti vieninteliu pavyzdžiu visame pasaulyje – Jėzumi Kristumi, nes „Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas“ ir Jame „kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė“ (Kol 1, 15; 2, 9). Šv. Paulius rašo: „Tiesa yra Jėzuje“ (Ef 4, 21), Jame „slypi visi išminties ir pažinimo lobiai“ (Kol 2, 3). Jis yra amžinasis Dievo Žodis, kuris tapo žmogumi ir gyveno tarp mūsų, apreiškė Tėvą visai žmonijai, tam, kad ir mes gyventume taip, kaip Jis.

„Ir jūs buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriuose kadaise gyvenote, laikydamiesi šio pasaulio papročių, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, veikiančiai neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geismais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti“ (Ef 2, 1-3). Šie du modeliai – pagoniškas ir krikščioniškas, iš tikrųjų egzistuoja šiame pasaulyje, egzistuoja kiekviename iš mūsų. Pasižiūrėję į savo gyvenimus, pamatome kiek daug „pagonybės“ yra mumyse, kiek turime pasikeisti, kad savo gyvenimu taptume panašūs į Kristų. Taigi Šventoji Dvasia per šv. Paulių primena mums: „privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, atsinaujinti savo proto dvasinėje gelmėje, apsivilkti nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (Ef 4, 22-24).

Tesalonijos žmonės suprato, kad Kristaus žinia, kurią jiems atnešė šv. Paulius ir Silas, jų pagoniškas pažiūras vertė aukštyn kojom. „Tie žmonės, kurie visame pasaulyje kelia suirutę, atvyko čionai“ (Apd 17, 6). Taigi jie nenorėjo priimti šios žinios. Jėzus, tobulas žydas, tobulas izraelitas, buvo persekiojamas ir nukryžiuotas, nes mokė ir gyveno Tėvo žinia. Krikščionys kiekviename amžiuje yra persekiojami, nes jie gyvena ir moko Dievo Kelio, o ne pasaulio kelio. Jėzus visa tai išpranašavo: „Jei pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite – jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų. Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs – ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia“ (Jn 15, 18-19). Tie, kurie matė pastarąsias lesbiečių atakas prieš Belgijos arkivyskupą, nes jis palaikė Bažnyčios mokymą apie homoseksualumą ir išreiškė savo susirūpinimą tais, kurie propaguoja homoseksualų gyvenimo būdą, pamatė, kaip šėtonas nekenčia krikščionių, kurie eina Viešpaties Keliu (žr. angl. k. Assaulted by gay activists).

Bet mes nebijome, nes mes nepriklausome šiam pasauliui; mūsų tikroji tėvynė – danguje. „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos“ (Mt 10, 28). Mes gyvename tais laikais, apie kuriuos Jėzus pasakė: „Netgi ateis valanda, kada jūsų žudikai tarsis atlieką šventą pareigą Dievui. Jie tai darys, nes nei Tėvo, nei manęs nepažįsta. Aš jums visa šita kalbėjau, kad, jų siautėjimo metui atėjus, atsimintumėte, jog buvau jus įspėjęs“ (Jn 16, 2-4).

T. J. Mariakumar ir Merė Pereira