LET US PRESS ON TO KNOW THE LORD (Hos. 6, 3)
„Amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją“ (Jn 17, 3)
Dievas pasirodė Mozei degančiame krūme ant Horebo kalno, Dievo kalnyno, ir pasakė jam: „Aš esu Dievas tavo tėvo, Dievas Abraomo, Dievas Izaoko ir Dievas Jokūbo“ (Iš 3, 6). Kai Mozė paklausė Jo vardo, Dievas jam atsakė: „AŠ ESU, KURIS ESU“ (Iš 3, 14). „Aš esu Viešpats, tavo Dievas“ (Iz 43, 3). Nors Dievas pasakė Mozei: „Šis bus mano vardas per amžius“ (Iš 3, 15), atėjus laikų pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, apreikštą per angelą Gabrielių, „neregimojo Dievo atvaizdą, visos kūrinijos pirmgimį“
Moses and the burning bush – D.Bouts (WGoA)
(Kol 1, 15) ir jam bus duotas „Jėzaus vardas, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mt 1, 21). Šiuo įsikūnijimu Dievas prisiėmė žmogaus prigimtį, kad mums apreikštų Dievą, kad mus padarytų panašius į Dievą, kad padarytų mus Dievo vaikais (plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas 460 sk.).
Senajame Testamente izraelitai pažinojo visos kūrinijos Dievą kaip bauginantį Dievą, galingą ir nepaprastą, lėtą pykti ir kupiną gailestingumo. Bet Dievo pavidalas nebuvo jiems atskleistas (Įst 4, 15). Kuomet Jėzus atėjo kaip nematomo Dievo atvaizdas, žmonės galėjo pamatyti Dievo veidą. Jėzus pasakė: „Aš ir Tėvas esame viena“ (Jn 10, 30); „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jn 14,09); „Aš esu Tėve ir Tėvas manyje“ (Jn 14, 11). Iš liturginių valandų maldos: „Tėvo valia žmonės pamatė jį jo mylimo Sūnaus veide“ (Advento penktadienių malda).
Jėzus pasakė žydams: „Jeigu jūs netikėsite, kad AŠ ESU, – jūs numirsite savo nuodėmėse“; Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu gimė Abraomas, AŠ ESU!“ (Jn 8, 24; 58). Tokiu būdu Jis pareiškė, kad jis egzistavo dar prieš tai, kai Jis gimė „kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14). Šv. apaštalas Jonas, kurį Jėzus mylėjo ir kuris per paskutinę vakarienę sėdėjo prisiglaudęs prie Jėzaus, ištarė „drąsius“ žodžius apie Jėzų, kurie dar kartą mums atskleidžia, kad Jis yra „AŠ ESU“:
„Aš esu gyvybės duona“ (6, 35),
„Aš esu pasaulio šviesa“ (8, 12),
„Aš esu vartai“ (10, 9),
„Aš esu gerasis ganytojas“ (10 ,11),
„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“ (11, 25),
„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas” (14, 6),
„Aš esu tikrasis vynmedis“ (15, 1).
Kalbėdamas su samariete moterimi prie šulinio, kai ji pasakė: „Aš žinau, jog netrukus ateis Mesijas (tai yra Dievo Pateptasis – Kristus)“, Jėzus atskleidė, kas jis yra: „Tai aš esu“ (taip pat gali būti verčiama „Aš esu“) (Jn 4, 26).
Kalėdos – tai džiaugsmo ir šventės laikotarpis visiems, nes tai yra priminimas, kad Dievas Tėvas atsiuntė Savo sūnų, kad mums Save apreikštų. „Kristuje kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė“ (Kol 2, 9). Jėzus savo gyvenimu ir mokymu, ypač palyginimais, atskleidė Tėvo besąlygišką meilę, užuojautą ir gailestingumą. Tėvas atsiuntė mums Sūnų ir „išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę“ (Kol 1, 13). Jis atėjo duoti
The Nativity – Jacob de Backer (WGoA)
„apsčiai gyvenimo“ (Jn 10,10) ir kviečia visus: „Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegu geria, kas mane tiki“ (Jn 7, 37-38); „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28). Jis atėjo parodyti mums kelią pas Tėvą. Jame mes turime atpirkimą, Jis atėjo „nupirkti Dievui savo krauju žmones iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių“ (Apr 5, 9). Jis yra vienintelis Dievas, kuris mirė už visą žmoniją.
Taip, kiekvienas turime priežastį džiaugtis Jėzaus gimimu, nes Jis atėjo ne vien dėl krikščionių, bet dėl visų, kurie trokšta Dievo, kurie ieško Dievo veido, kurie nori pažinti ir patirti Dievą. Jis atėjo kaip atsakymas į visus mūsų klausimus, kaip visų mūsų problemų sprendimas. „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16). Visi mes esame sukurti ne tam, kad mirtume, bet kad turėtume amžinąjį gyvenimą. Būkime pripildyti Šventosios Dvasios šiais Tikėjimo metais, kad augtume tiesoje, jog „nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“ (Apd 4, 12). Jis kviečia VISUS gerti iš Jo, Gyvojo Vandens Šaltinio, versmės.
Kalėdų laikotarpiu vyksta daug pompastikos ir iškilmių – dekoracijų, žvaigždžių ir eglučių, Kalėdų giesmių, dovanų dovanojimo, šeimų susibūrimų, ištaigingų pietų ir pan., bet ar savo širdyse išsaugome tikrąją šio didingo pasaulio istorijos įvykio prasmę: Dievas AŠ ESU įsikūnijo, kad taptų Dievas – Emanuelis? Ar mes švęsdami bei džiaugdamiesi išreiškiame ir skelbiame šią tiesą? Tegul Šventoji Dvasia padeda mums, ypač šiais Tikėjimo metais, iš tikrųjų suprasti šio laikotarpio švenčių prasmę.
Malda: Abba, mūsų mylimas Tėve, žvelgdami į šį Advento laikotarpį mes matome mūsų išganymo šventę ir tuo džiaugiamės. Padėk mums tarp išorinės pompastikos ir pasilinksminimų nepamiršti Mesijo, kurį Tu mums atsiuntei, nes Jis yra tiesa, kelias ir gyvenimas; ir Juo tikėdami turėsime amžinąjį gyvenimą.
Merė Pereira