„Visa, kas daroma ne pagal tikėjimą, yra nuodėmė“ (Rom 14, 23)
Miuncheno traukinių stotyje laukėme traukinio į Vieną, keliavome iš vienų rekolekcijų į kitas. Viena platformos reklama patraukė mano dėmesį: ‘Endlich hab ich es gelernt:- “Lesen und Schreiben – mein Schlüssel zur Welt;”( „Pagaliau aš išmokau: skaitymas ir rašymas – mano raktas į pasaulį“). Staiga mano protas nušvito tiesa: “Endlich hab ich es gelernt: Die Bibel lesen und leben – mein Schlüssel zu Gott;” („Pagaliau aš išmokau: skaityti Bibliją ir ja gyventi – mano raktas į Dievą!”).
Kaip būtų puiku, jei šiais Tikėjimo metais visi suprastų šią tiesą! Jei tik gyventume tikėjimu ir tuo ką Dievas mums sako, mūsų gyvenimai būtų kitokie. Taigi tikėjimas kyla iš klausymo, kai klausome (ar skaitome ir apmąstome) skelbiamą Dievo žodį (plg. Rom 10, 17). Mes turime būti „žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai“ (Jok 1, 22). „Nes jie tau suteiks daug dienų bei gyvenimo metų ir gerovės“ (Pat 3, 2). “Tiksliai sekite visą kelią, kurį Viešpats, jūsų Dievas, jums įsakė, idant klestėtumėte ir jums sektųsi” (Įst 5, 33).
Krikšto Sakramentu mes gavome įpareigojantį Giminystės ryšį su Dievu, kad gyventume Jo Žodžiu ir būtume Jo tauta. Prisikėlusio Viešpaties gyvenimas, kuris į mane įteka su Krikštu, turi augti manyje sulig kiekviena diena. Mes esame pašaukti „būti Žodžiu ir duoti Žodį kitiems“. Kasdien mus maitinantis Dievo Žodis ir Šventoji Eucharistija padeda augti vienybėje su Kristumi. Šventoji Eucharistija paslaptingu būdu mus padaro tikrais Krikščionimis. Šventosios Eucharistijos įsteigimas – tai Pažadėtosios Giminystės (Sandoros) įgyvendinimas Naujajame Testamente. „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“ (Lk 22, 20).
Jėzus davė Eucharistiją savo mokiniams (Mt 26, 26). Mokinys yra tas, kuris vykdo tai, ką sako mokytojas. Šiandien mes savo gyvenimuose susidūrėme su tikėjimo griūtimi; mes nebežinome, kas yra tikroji krikščionybė, nesuprantame kokia yra Jėzaus įsteigtų Sakramentų prasmė. Mes tiek daug kur klystame, nes įtakoti modernizmo bei sekuliarizmo neišmanome Dievo žodžio (plg. Mk 12, 24); mes dažnai gyvenime patenkame už Dešimties Dievo įsakymų ribos, o tada kenčiame to pasekmes. Susidariusias problemas sprendžiame okultinių praktikų bei pagonybės pagalba, taip atmesdami Tikrąjį Gyvąjį Dievą. O po to, be jokios sąžinės graužaties, taip pat ateiname į Bažnyčią ir priimame Šventąją Eucharistiją. Šv. Paulius aiškiai nurodo, kad kai Šv. Eucharistijoje priimame Jėzų, vienijamės su Jo Kūnu ir Krauju, įsitraukdami į pagoniškas praktikas, tampame demonų bendrininkais. „Negalite būti Viešpaties stalo bendrai ir demonų stalo bendrai“ (plg. 1 Kor 10,16-21).
Šventoji Eucharistija – yra Jėzaus Buvimas mano gyvenime ir Bažnyčioje. Jei noriu priimti Švenčiausiąjį, turiu išlaikyti kūną ir protą šventą. Žmogaus prigimtis yra silpna, bet jei aš nusidedu, Dievas suteikia galimybę atgailauti, atlikti išpažintį, atsižadėti nuodėmės ir apsispręsti gyventi kaip Kristaus mokinys, pagal jo Žodį. Taip, Jis ištikimas Savo Pažadėtąjai Sandorai!
Bažnyčiai visame pasaulyje reikia labai daug apsivalymo. Pavyzdžiui, vudu kultas tapo labai populiarus Afrikos, Pietų Amerikos ir Karibų salų bažnyčiose, daugelyje Europos šalių veikia antikrikščioniškos meditacijos, okultinio gydymo praktikos, bandymai sužinoti ateitį, kreipiantis į piktąsias dvasias, ir pan. metodai, kuriuos praktikuoja daugybė katalikų, kurie save laiko „gerais, praktikuojančiais katalikais“, nes jie vaikšto į bažnyčią, meldžiasi ir netgi priima Šventąją Komuniją. „Jie nežino ką daro“, bet tai neatleidžia nuo to, kad jie sulaužo Dievo Įsakymus, ypač pirmąji.
„Klausykis, Izraeli! Viešpats yra mūsų Dievas, vien tik Viešpats. Viešpačiu, savo Dievu, seksite, tik jo vieno bijosite, tik jo įsakymų laikysitės, tik jo balsui paklusite, tik jam vienam tarnausite ir tik prie jo ištikimai glausitės. Nors tos tautos, kurių tu eini išvaryti, iš tikrųjų klauso žynių ir užsiimančiųjų būrimu, Viešpats, tavo Dievas, tau to daryti neleis.“ (Įst 6, 4; 13, 5; 18, 14). Nesvarbu, kad nežinote eismo taisyklių, jei neteisingai vairuosite automobilį, turėsite atsakyti už padarinius.
Moses with the Ten Commandments – Ph. de Champaigne (WGoA)
Taigi, taip pat daugybė žmonių kenčia psichologines ir fizines savo veksmų pasekmes, kai jie iš nežinojimo užsiiminėjo pagoniškomis praktikomis. Argi neturėtume prisiimti atsakomybę žadinti tų žmonių sąžinę, ypač šiais, Tikėjimo metais?
Br. J. Mariakumar